LT | EN

Projektai

image

Draugai

image




image

image

image

image

Naujienos


Lietuva – nuo šiol ir keliaujančiųjų per pasaulį radare

Kelionė lėktuvu nuo šiol bus dar išmanesnė ir patogesnė – Lietuvos oro uostai prisijungė prie tarptautiniu mastu paplitusios keliautojams skirtos mobiliosios programėlės FLIO, iš viso vienijančios daugiau nei 900 viso pasaulio oro uostų. Ši programėlė suteikia visą kelionės metu būtiną informaciją apie skrydžius bei oro uostus vienoje vietoje, tad susiorientuoti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose keleiviams bus dar lengviau.

„Lietuvos oro uostų prisijungimas prie visame pasaulyje veikiančios ir garsios programėlės FLIO suteiks keliautojams didesnį komfortą, o kiekvieną kelionę pavers dar malonesne. Tikime, kad ilgainiui ši programėlė taps pagrindine informacijos apie visus tris Lietuvos oro uostus, įskaitant Vilniaus, Kauno ir Palangos, platforma, kuria keleiviai naudosis vos pradėję planuoti savo kelionę“, - sako Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas.

Mobiliojoje programėlėje įdiegti Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų žemėlapiai padės greitai ir be kliūčių atsidurti bet kurioje norimoje vietoje – pradedant kavine ir neapmuitinamų prekių (angl. duty free) parduotuve, baigiant telefonų įkrovimo stotele ar vaikų kambariu. FLIO programėlė vartotojams leidžia realiu laiku patikrinti orų prognozes kituose oro uostuose bei gauti visą su skrydžiais susijusią informaciją – skrydžių laikus, vėlavimus ir kitus tvarkaraščių pasikeitimus. Plačiau skaitykite

 

Lankomiausi muziejai Lietuvoje

2016 m. iš visų kultūros įstaigų lankomiausi buvo muziejai, kaip ir kasmet, daugiausiai lankytojų sulaukė Trakų istorinis muziejus, rodo Lietuvos statistikos departamento duomenys.

Kiti populiariausi – Lietuvos jūrų muziejus, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos dailės muziejus ir Lietuvos valdovų rūmai. Iš viso muziejuose apsilankė 4 mln. lankytojų, o tai yra 2% daugiau nei 2015 m. Plačiau skaitykite


Kvietimas italams į Lietuvą – šaltibarščių lėkštėje ant Romos tramvajaus šono 

„Kai kurie dalykai atrodo pernelyg gražūs, kad būtų tikri“(Alcune cose sembrano troppo belle per essere vere – it.k.). Toks užrašas šalia ryškiai rožinių šaltibarščių su iš svogūnų laiškų sudarytu Lietuvos kontūru nuotraukos puikuojasi ant į Romos gatves išriedėjusio tramvajaus. Italai kviečiami fotografuoti taip netikėtai papuoštą tramvajų ir dalintis nuotraukomis socialiniame tinkle Facebook su grotažyme „Turismo Lituania“. Tokia mūsų šalies reklama truks mėnesį – iki gegužės pabaigos. 

„Tai - viena iš kompleksinės rinkodaros priemonių, kurias įgyvendina Lietuvos turizmo atstovybė Italijoje, rinkodaros ir viešųjų ryšių kompanija „AIGO“. Kampanija skirta Lietuvos žinomumo didinimui ir atvykstamojo turizmo iš Italijos skatinimui. Reklamos tikslas – atkreipti Romos gyventojų (didžioji dauguma Lietuvoje apsilankančių italų turistų yra būtent iš Italijos sostinės) dėmesį į jiems dar ne iki galo pažįstamą, naują atostogų kryptį prieš prasidedant naujam turizmo sezonui. Plačiau skaitykite

 

Klaipėdoje prasideda kruizinių laivų turizmo sezonas

Šeštadienį 8 val. į Klaipėdą atvyksta pirmasis šį sezoną kruizinis laivas „National Geographic Orion“. Tradiciškai su uoste pasirodančiais kruiziniais laivais skelbiamas ir turistinio sezono atidarymas. 2016 metais VšĮ Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre apsilankė 114 783 turistai iš 70 pasaulio šalių, t. y. 3,8 proc. daugiau nei 2015 metais.

 Darbingiausia centro diena – rugpjūčio 1 d. Tą dieną centre buvo aptarnauti net 1031 lankytojas. Daugiausia atvykusiųjų – svečiai iš Vokietijos – 42,6 proc., JAV – 5,5 proc, Latvija – 3,7 proc., UK – 3,5 proc., Prancūzija – 3,1 proc. Pastebima, kad populiarėja vietinis turizmas ir žmonės aktyviau keliauja po šalį. Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centre 2016 metais lankėsi daugiau nei 13 proc. svečių iš Lietuvos.

2016 metais Klaipėdos uoste lankėsi 52 kruiziniai laivai bei 64 500 kruizinių turistų. Tikimąsi, kad 2017 metais mūsų uoste apsilankys 64 kruiziniai laineriai bei 85 000 turistų. Pirmasis šį sezoną kruizinis laineris „National Geographic Orion“ Klaipėdos kruizinių laivų krantinėje prisišvartuos balandžio 22 dieną 8 val.

Tai laivas, kuriuo keliauja įvairių sričių profesionalai – gamtininkai, biologai, geografai ir t. t. Šiuo laivu į Klaipėdą atvyksta daugiau nei 100 kruizinių turistų, kurie savo vizito metu lankysis Klaipėdoje, Juodkrantėje, Ventės rage bei keliaus po regioną dviračiais. Remiantis svečių apklausa Klaipėdos mieste turistai vizito metu išleidžia apie 100–200 Eur (28 proc. apklaustųjų), nuo 50–100 Eur (27 proc.), mažiau nei 50 Eur (27 proc)

Šaltinis: www.15min.lt

 

Kaune pristatyti nauji ženklai, žymintys turistams draugiškas vietas

Kasmet vis daugiau užsienio ir Lietuvos turistų sulaukiantis Kaunas šiemet miesto svečiams ketina tapti dar draugiškesniu. Balandį Kaune pradedamas įgyvendinti „Tourism information friendly“ vietų ženklinimas ir plėtra, rašoma „Kaunas In“ pranešime spaudai.
„Tourism information friendly“ lipduku pažymėta vieta (maitinimo, apgyvendinimo, pramogas ir paslaugas teikiančios įmonės) – tai taškas, kuriame galima rasti pagrindinę turistinę informaciją: miesto žemėlapį, miesto turisto gidą ir gauti atsakymus į svarbiausius turistinius klausimus.
Pirmosios „Tourism information friendly“ vietos yra knygynas „Knygų ministerija“, „Caffeine Roasters“ kavinės Laisvės al. 89, Laisvės al. 72, Vilniaus g. 28, Vilniaus g. 3, viešbutis „Park Inn by Radisson hotel“ K. Donelaičio g. 27 ir svetingumo kompleksas „Monte Pacis“ T. Masiulio g. 31. Ateityje „Tourism information friendly“ vietų daugės. Skaitykite daugiau

 

Sveikinimas su Šv. Velykomis!

Linkime, kad pražydęs gražus pavasaris įkvėptų naujų jėgų, 

džiaugsmo, stiprybės ir optimizmo.

Kad šventinis šurmulys išsklaidytų kasdienius rūpesčius, o kiekviena auštanti 

pavasario diena atneštų gerą ir saulėtą nuotaiką. 

Su Šv. Velykomis!

 

„Lietuvos geležinkeliai“ veš į Nidą ir Palangą  

Augantį keleivių susidomėjimą pirmąjį ketvirtį pastebintys „Lietuvos geležinkeliai“ ruošiasi Velykoms ir vasaros sezonui – pristato velykinį traukinį ir papildomus traukinius iš Vilniaus į pajūrį.

Linas Baužys, „Lietuvos geležinkelių“ keleivių vežimo direkcijos vadovas tikina, kad šventiniais savaitgaliais ir vasarą kelionių geležinkeliu poreikis išauga, todėl bendrovė siūlo papildomą traukinio Vilnius – Klaipėda maršrutą, išvyksiantį penktadienį. Iš Klaipėdos į Vilnių jis pajudės pirmadienį.

Šiais metais darome specialų klasikinio tipo traukinį, kuris galės paimti 420 keleivių. Jis išvyks šį penktadienį“, - apie Velykų savaitgalį paleisiamą reisą pasakoja p. Baužys.

Bendrovė taip pat planuoja gegužės pabaigoje paleisti ekspresą į pajūrį. „Lietuvos geležinkeliai“ su dar neišrinktu partneriu, teikiančiu  pervežimo autobusu paslaugą, organizuos „Pajūrio ekspresą“, keliones iš Vilniaus į Palangą ir Nidą. Pirmasis traukinys turėtų išvažiuoti gegužės 26 d., tą savaitgalį, kai vyks Palangos sezono atidarymas. Plačiau skaitykite

 

Vilnius pirmauja tarp ES sostinių: lankytojams siūlo bene geriausias kainas

Vilniui kuriant savo kaip dinamiško ir turinčio kiekvienam ką pasiūlyti miesto reputaciją, vienas dalykas, kuris beveik nepasikeitė per ilgus metus, yra kainos, kurias čia randa miesto svečiai. Pradedant keleto dienų pažintimi su į UNESCO Pasaulio paveldą įtrauktu Vilniaus senamiesčiu ir baigiant vietinių meno galerijų bei restoranų lankymu, Lietuvos sostinė savo svečiams suteikia galimybę už mažesnę kainą pamatyti ir nuveikti daugiau.

 UK Post Office devintasis „Metinis miesto išlaidų barometras“ pritaria šiam teiginiui savo naujausiame sąraše pripažinęs Vilnių antruoju labiausiai prieinamu miestu Europoje. 2017 metų „Miesto išlaidų barometras“ atliko apklausą 36 Europos miestuose ir pagal lyginamąją išlaidų analizę nustatė jų eiliškumą. Vilnius, sąraše einantis po pirmąją vietą užimančio Pafoso (Kipras), lyginant su Baltijos jūros regiono kolegomis ir Vakarų Europos miestais, vertės atžvilgiu lankytojams siūlo gerokai daugiau. Plačiau skaitykite


Karmėlava taps Lietuvos oro skrydžių sostine

Liepos 14-ąją prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija iki rugpjūčio 17 d. 23.59 val. Lietuvos aviacijos centru pavers Karmėlavą.

Su kokiais iššūkiais susidurs Kauno oro uostas? Kokios pertvarkos čia atliekamos rengiantis gerokai išaugsiančiam keleivių srautui?

Viena pagrindinių užduočių Kauno oro uosto rekonstrukcijos metu yra įrengti naują aviacijos saugumo zoną antrame keleivių terminalo aukšte. Ši zona bus skirta visiems keleiviams, įskaitant ir vykstančius į šalis, esančias už Šengeno zonos ribų.

Po rekonstrukcijos Kauno oro uoste pasikeis ir bemuičių parduotuvių veiklos organizavimas – įprastos uždaro tipo parduotuvės taps atviros ir pereinamos, padvigubės jų plotas, padidės prekių asortimentas. Vieną iš parduotuvių ketinama įrengti iš karto už aviacijos saugumo patikros zonos, o kita bus skirta ne Šengeno zonos šalių keleiviams. Be to, žadama suformuoti penkias didesnes maitinimo erdves riboto ir neriboto patekimo zonose. Keleivių laukimo zonoje bus įrengta erdvė mažiesiems keliautojams, mamos ir vaiko kambarys, rūkomasis. Skaitykite daugiau


Į turizmo sezono pradžią – ant dviejų ratų 

Šiemet pasaulis mini 200 metų nuo to laiko, kai vokiečių baronas Karlas von Drais sukūrė velocipedą mediniais ratais, tačiau be pedalų – juo važiuoti buvo galima kojomis stumiantis nuo žemės. Artėjantį turistinį sezoną Turizmo departamentas siūlo pasitikti ant dviračių ir dalinasi Turizmo informacijos centrų informacija apie patraukliausias galimybes keliauti dviračiu visoje šalyje. 

  Dviračiu aplink kurortą. Balandžio 29 d. vyks tradicija tapęs Birštono turizmo informacijos centro renginys – „Dviračių žygis aplink Birštoną 2017“. Renginys, sulaukia vis didesnio dviračių mėgėjų, entuziastų susidomėjimo – pernai jame dalyvavo daugiau nei 400 dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų. Šiemet organizatoriai siūlys dviračių entuziastams du maršrutus: pirmoji – trumpesnioji trasa - tėveliams su mažamečiais žygeiviais, pirmą kartą prieš sezoną pradedantiems minti dviračius, ir ilgesnis maršrutas – mėgstantiems nestoviniuoti, ir kuo daugiau ir intensyviau minti.

Maršrutus dviračių takais po miesto centrą, aplankant įspūdingiausias turistines vietas, yra parengęs ir Kėdainių turizmo ir verslo centras. Vienas siūlomas takas (maršrutas - 13,5 km ilgio) driekiasi nuo Autobusų stoties iki Lietuvos vardo tūkstantmečio ąžuolyno, kitas – nuo Geležinkelio stoties iki Mikalojaus Daukšos ąžuolo, pro Babėnų mišką, buvusios dvaro sodybos parką (7 km ilgio).

Dzūkijos sostinėje – aukščiausias dviračių tiltas. Prasilėkti dviračiu galima ir beveik 40 metrų aukštyje. Alytuje pernai baigta Baltojo rožės tilto, kuriuo driekiasi pėsčiųjų ir dviračių takas, statybos. Tilto ilgis - 240,5 m, aukštis - 38,1 m. Tai - aukščiausias pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas Lietuvoje, įtrauktas į lietuvos rekordų sąrašą. Buvusio senojo XIX a. geležinkelio tilto vietoje atstatytas naujasis tiltas jungia Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo tilto atsiveria Alytaus panorama, o tiltas jau tapo viena lankomiausių miesto vietų.

Kitas išskirtinis pažintinis istorinis maršrutas dviračiais vadinamas „Olita-Orany“ iš Alytaus į Varėną driekiasi buvusio XIX a. geležinkelio sankasa Alytus – Poteronys – Pavartėnai – Bukaučiškės – Artilerija - Varėna. Maršutas rekomenduojamas besidomintiems istorija ir aktyvaus turizmo mėgėjams. Maršruto ilgis – apie 60 km. Jis įdomus tuo, kad leidžia pasijusti senojo geležinkelio Sankt-Peterburgas – Varšuva pirmos klasės vagono keleiviais, pasidairyti pro jo langą į gražų peizažą, pamatyti keliolika buvusio geležininkelio statinių, galbūt net palandžioti išlikusiais tuneliais.

Aplink ežerą iki pelkės velniūkščio. Kitame Lietuvos regione, Žemaitijos nacionaliniame parke, Plungės rajone, šalia Platelių ežero įrengtas Šeirės takas (4,1 km ilgio) taip pat pritaikyta dviratininkams. Keliaujant šiuo taku galima apžiūrėti ir Gaudupio pelkę, ir susitikti ir su Piktežeryje tupinčiu mediniu velniuku. Beje, pasakojama, čia vaidenasi Piktežeryje kadaise nuskendusių kryžiuočių vėlės.

Pasirinkus visą 24 km ilgio žiedinį dviračių maršrutą galima aplankyti ir Platelius bei čia esančius lankomiausius objektus bei vietas, Šaltojo karo ekspoziciją, pravažiuoti pro Beržoro kaimą, Babrungo upės ištakas, Plokštinės gamtinį rezervatą, Paplatelės ir Paežerės Rūdaičių rekreacines zonas.

Po Lietuvos Šveicariją-mažuoju ir didžiuoju Gražutės žiedu. Viena vaizdingiausių dviračių trasų Lietuvoje – Gražutės regioninio parko didysis (45 km ilgio) ir mažasis (37 km ilgio) dviračių trasos žiedas (Zarasų raj.). Gražutės didysis ir mažasis dviračių takai Valstybinio turizmo departamento paskelbti kaip ,,Sėkmingiausias 2008 metų turizmo projektas“. Pernai atnaujintas Mažasis Gražutės dviračių takas leidžia pasigrožėti Gražutės giria, piliakalniais ar stabtelti ekologiniame bitininkystės ūkyje. Dviračių trasose įrengtos 3 atokvėpio aikštelės (jos skirtos trumpalaikiam poilsiui be nakvynės ir laužaviečių), 2 poilsiavietės (čia galima kurti laužus įrengtose laužavietėse) bei 3 stovyklavietės (jose galima apsistoti nakvynei su palapinėmis, kūrenti laužus įrengtose laužavietėse)  

Vytauto Didžiojo kelias. Nusigabenus dviračius automobiliu, autobusu arba traukiniu į Trakus, čia nuo centro galima minti keliomis kryptimis: Varnikų (10 km), Užutrakio (18 km ilgio) arba Senųjų Trakų (14 km ilgio). Pastarasis takas vadinamas Vytauto Didžiojo keliu, nes veda į Vytauto gimtinę, o 2000 m., minint šio kunigaikščio 570-ąsias mirties metines, šalia tako buvo pastatytos 9 medinės skulptūros, įamžinančios svarbiausius Vytauto gyvenimo etapus.

Nemuno pakrante. 4 teminius maršrutus dviračių takais yra parengęs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras. Pavyzdžiui, pasirinkus maršrutą "Kur aukšti Nemuno šlaitai įsirėžę“ 7 km galima minti dviračių taku Nemuno pakrante, maršruto „Karšuvos giria“ takas dviračiams vingiuoja miško keliukais.

Didžiausia Neries kilpa. Neries regioninio parko direkcija kviečia keliauti dviračiu kairiojo Neries kranto turizmo trasa. Ši 23 km ilgio trasa vingiuoja miško keliukais palei didžiausią Neries Velniakampio kilpą. Trasoje gausu įvairiausių gamtos ir kultūros paveldo objektų: Neryje stūkso “Užkeiktų vestuvių” akmenys, o jos pakrantėje – paslaptinga konglomerato uola. Prie Kragžlių pilkapyno auga pušis „Raganos šluota“, o už kelių kilometrų - “Raganų ratas“. Prie Ausiutiškių ar Panerių galima pasigrožėti įspūdingomis panoramomis – jos atsiveria iš apžvalgos bokštelių. O ištroškusius atsigaivins skaidrus Pinyklos mitologinio šaltinio vanduo. Pasak padavimų, jis gydo skaudančias akis, o nusiprausus juo veidą, grįžta jaunystės grožis. Norint pailsėti, galima stabtelti vienoje iš 6 nuolat prižiūrimų poilsiaviečių ar erdvioje Bražuolės stovyklavietėje. Čia galime apsistoti ir nakvynei. Patogiausia į šią trasą atvykti ir dviratį atsigabenti traukiniu (išlipti Lazdėnų gel. stot., vyksta traukiniai iš Vilniaus ir Kauno).

Pas kormoranus. Daugelis tiek vietos, tiek užsienio turistų yra pamėgę ir ne kartą išbandę Pajūrio dviračių trasą, tačiau tik pernai Kuršių nerijos nacionaliniame parke atidarytas naujas 2 km ilgio Juodkrantės pėsčiųjų ir dviratininkų takas. Juo mindami dviračius žmonės gali pasiekti Avinkalnio kyšulį, nuo kurio atsiveria gražūs kraštovaizdžiai, privažiuoti Juodkrantės kormoranų perimvietę (beje, kaip tik balandį – pats perėjimo įkarštis), kitas lankytinas vietas.

 

Daugiau informacijos apie dviračių takus ir maršrutus – Turizmo informacijos centruose, jų interneto svetainėse, Lietuvos turizmo tinklalapyje Lithuania.travel. 

 

 

Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu vežėjai pasiūlys papildomų maršrutų į Kauną

Vilnius oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcijos metu vežėjai žada užtikrinti tinkamą susisiekimą su Kauno oro uostu. Kovo pradžioje Lietuvos oro uostams pakvietus šalies vežėjus peržiūrėti susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto reguliarumą, dvi transporto bendrovės pranešė apie savo planus didinti maršrutų skaičių bei kurti naujus maršrutus. Papildomų reisų į ir iš Kauno oro uosto pasiūlys dvi vežimo kompanijos „Ollex“ ir „Toks". Autobusų maršrutai bus suderinti su skrydžių tvarkaraščiais, todėl galėsite Kauno oro uostą pasiekti Jums patogiausiu laiku, nesvarbu skrydis anksti ryte ar vėlai vakare. Autobusų važiavimo į ir iš Kauno oro uosto tvarkaraščius bus galima rasti vežėjų interneto svetainėse. Žinoma, Kauno oro uostą bus galima pasiekti ir kitomis transporto priemonėmis. Be jau minėtų autobusų ir mikroautobusų, į Kauną galima nuvykti traukiniu, o prie geležinkelio stoties persėdus į miesto viešąjį transportą tęsti kelionę iki pat oro uosto durų. Jeigu teikiate pirmenybę keliauti automobiliu, taip pat turėsite keletą pasirinkimų. Automobilių dalijimosi paslaugas teikianti bendrovė „CityBee“ siūlo galimybę Vilniuje paimtą automobilį palikti Kaune,šalia oro uosto įrengtoje aikštelėje. Plačiau: skaitykite čia


Turizmo forumas: sėkmės receptai Šiaulių kraštui

Balandžio 12-ąją pirmą kartą Šiauliuose rengiamas Šiaulių krašto turizmo forumas, kuriame bus aptariami Šiaulių kraštui keliami turizmo iššūkiai. Į forumą kviečiami visi turizmo paslaugų teikėjai, valdžios atstovai, politikai bei visi besidomintieji turizmu Šiaulių krašte.

Vis daugiau šalies ir užsienio turistų atranda Šiaulius bei Šiaulių kraštą, tačiau, Šiaulių turizmo informacijos centro direktorės Rūtos Stankuvienės žodžiais, šis skaičius galėtų būti didesnis.

 „Ne paslaptis, kad Šiaulių kraštas susiduria su sezoniškumo problema, todėl labai svarbu skatinti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą, didinant turizmo sferos konkurencingumą ir bendro naudojimo ekonomiką Šiaulių krašto turizmo srityje“, - įsitikinusi Šiaulių turizmo informacijos centro direktorė Rūta Stankuvienė.

Forume bus pristatyti ne tik turizmo rezultatai Šiaulių krašte, bet ir vyks aktyvios diskusijos. Savo pasiekimais, planais bei įžvalgomis dalinsis turizmo sektoriaus, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos atstovai bei verslininkai. Pirmą kartą didelis dėmesys bus skiriamas konferencinio turizmo galimybėms Šiaulių krašte.

Tikima, kad sėkmė lydės tuos, kurie greičiau reaguos į pokyčius, geriau tenkins keliautojų poreikius bei aiškiai išskirs savo turistinės vietovės ypatumus ir privalumus: aplinką, kultūrą, paveldą, žmonių gerovę.

Forume keliami klausimai

Kodėl turizmas yra viena svarbiausių regiono ir miesto ūkio šakų?

Su kokiais iššūkiais susiduria maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai?

Koks yra Šiaulių regiono dalykinio turizmo potencialas?

Ar reikalingi bendri Šiaulių regiono turizmo rinkodaros darbai?


Forumo programa: http://siauliai-events.lt/22738/ 


Šaltinis: Šiaulių turizmo informacijos centras



Vokietijos turistams – visų trijų Baltijos šalių korta

Turistai iš Vokietijos kviečiami aplankyti visas tris Baltijos šalis iš karto. Ši žinia bus skleidžiama šiandien prasidedančioje turizmo galimybių pristatymo renginių trijuose Vokietijos miestuose – Berlyne (balandžio 4 d.), Hamburge (balandžio 5 d.) ir Miunchene (balandžio 6 d.) serijoje (Road Show). Renginius organizuoja Lietuvos, Latvijos bei Estijos turizmo departamentai drauge, prisideda Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Lietuvos turizmo atstovai Vokietijos rinkoje - rinkodaros kompanija „BZ.COMM“.

„Vokietijos turizmo specialistų susidomėjimas šiais renginiais yra labai didelis. Renginių matomumą ir patrauklumą tikslinei auditorijai didina tai, kad juose dalyvauja visos trys Baltijos šalys kartu. Juk 40 proc. vokiečių turistų atostogų metu stengiasi aplankyti ne tik Lietuvą, bet ir Latviją, Estiją. Kartu tai - puiki proga pristatyti Lietuvos turizmo naujienas, parodyti nuolat besikeičiančių ir atsinaujinančių Lietuvos kurortų potencialą bei karščiausias Vilniaus naujienas, taip siekiant Vokietijos kelionių organizatorius praplėsti ir atnaujinti kelionių maršrutus Lietuvoje,“ - teigia Valstybinio turizmo departamento Atvykstamojo turizmo skyriaus vyr.specialistė Jūratė Jazbutytė, koordinuojanti turizmo rinkodarą Vokietijos rinkoje.

Pagal atliktą „Lietuvos kaip šalies turizmui vertinimą“, net kas 5 vokietis į Lietuvą grįžta trečią kartą, kas 10 - antrą. 87 proc. jų Lietuvos kaip turizmo šalies patrauklumą vertina teigiamai. Pasak turistų iš Vokietijos, stipriosios Lietuvos turizmo pusės: Vilniaus senamiestis ir architektūra; lankytinų vietų gausa; saugumas; vietinių gyventojų svetingumas; susisiekimo su Lietuva patrauklumas; apgyvendinimo galimybės; virtuvių ir patiekalų pasirinkimas. Prieš atvykdami 63 proc. vokiečių informacijos apie Lietuvą ieško internete, kiti pasitiki artimųjų ir draugų atsiliepimais, teiraujasi informacijos kelionių agentūrose. Didžioji dauguma – 73 proc. – į mūsų šalį atvykstančių vokiečių apsistoja viešbučiuose.

Vokietija yra prioritetinė Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka. Pernai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 175 tūkst. vokiečių – daugiausia, lyginant su kitų valstybių turistais. Per šešerius metus – nuo 2012 m. – Lietuvos apgyvendinimo įstaigos priėmė 800 tūkst. turistų iš Vokietijos, per minėtą laikotarpį mūsų šalyje jie praleido net 1,95 mln. nakvynių. Vidutinės turisto iš Vokietijos išlaidos viešnagės Lietuvoje metu 2015 m. siekė 355,1 EUR. Viso Vokietijos turistai Lietuvoje 2015 m. paliko 67 mln. EUR.

Dalyvavimas renginiuose yra projekto Nr. 05.4.1-LVPA-V-812-01-0001 „Lietuvos gamtos ir kultūros paveldo objektų (išteklių) pristatymas tikslinėms atvykstamojo turizmo rinkoms“, inicijuoto VTD, dalis. Projektas įgyvendinamas pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą ir finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

Šaltinis: Valstybis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (www.tourism.lt)


Kelionių į Lietuvą pardavimai Kinijoje išaugo 169 proc.

Lietuva užsitikrino pozicijas Kinijoje kaip patraukli turistinė kryptis. Po reklamos kampanijos, kurią Valstybinis turizmo departamentas vykdė didžiausioje Kinijos kelionių platformoje „CTRIP“, taip pat populiariuose socialiniuose tinkluose „WeChat“ ir „Weibo“, kelionių pardavimai į Lietuvą išaugo net 169%!  

2016 m. pab. “CTRIP“ platformoje, vadinamoje „Kinijos TripAdvisor“, pasiekiančioje  250 mln. auditoriją, VTD užsakymu buvo sukurtas reklaminis Lietuvos turizmo produktų puslapis kinų kalba ir patalpinti jį viešinantys skydeliai. Puslapyje buvo pristatomi didieji Lietuvos miestai, konferencinis turizmas, SPA, gamta, šalies virtuvė.  

Pirmaisiais mėnesiais Lietuvą reklamuojantis skydelis „CTRIP“ platformoje sulaukė daugiausia peržiūrų iš visų kitų pristatomų turistinių krypčių.

Šia reklamos kampanija buvo siekiama pristatyti naujus Lietuvos turizmo produktus Kinijos rinkai, stiprinti tendenciją keliauti į Lietuvą, padidinti Lietuvos turizmo produktų pardavimus Kinijoje.

Pasak Valstybinio turizmo departamento laikinai einančios Atvykstamojo turizmo poskyrio vedėjos pareigas Olgos Gončarovos, koordinuojančios turizmo rinkodarą Kinijoje, turistų iš Kinijos srautų augimą gali paskatinti ir tai, kad net 5 kinų kelionių organizatoriai, dalyvavę VTD organizuotame pažintiniame ture po Lietuvą, įtraukė mūsų šalį į savo šiemet platinamų kelionių paketus.

Atvykstamojo turizmo srautas iš Kinijos į Lietuvą kasmet didėja - 2016 m. Lietuvoje buvo apgyvendinta 12 tūkst. turistų iš Kinijos, t.y. 25,3 proc. daugiau nei 2015 m. Kinų nakvynių skaičius mūsų šalyje 2016 m. siekė 20,3 tūkst. (+12,4 proc.). 2015 m. turistų iš Kinijos išlaidos sudarė 6,9 mln. EUR (+7,8 proc.), vidutinės vienos viešnagės išlaidos siekė 471,1 EUR.

CTRIP platforma, vadinama „Kinijos TripAdvisor“, yra įkurta 1999 m. Ji turi 30 tūkst. darbuotojų ir septyniolika biurų didžiausiuose Kinijos miestuose. Kompanijos būstinė – Šanchajuje. CTRIP užima 56 proc. Kinijos turizmo rinkos internete. Tarp CTRIP teikiamų paslaugų – viešbučių, skrydžių, traukinių bilietų, turų, kruizų pardavimai, automobilių nuoma, kelionių informacija. Platformoje pristatomi 5 tūkst. miestų 200-uose šalių šešiuose kontinentuose. Per mėnesį sulaukiama apie 50 mln. aktyvių vartotojų. 


Šaltinis: www.tourism.lt


Lietuva – ES šalių, pernai sulaukusių daugiausia turistų, dešimtuke 

Pernai atvykusių į Europos Sąjungos šalis turistų skaičius pasiekė 0,5 mlrd. Tai yra 4 proc. daugiau nei 2015 m. Tarp rekordiniu atvykstamojo augimo srautų augimu pasižymėjusių šalių – Lietuva, ES augimo vidurkį viršijusi 2,7 karto.  

Su 10,9 % užsienio turistų augimu mūsų šalis yra 7-oje vietoje Europos Sąjungoje. Didžiausias augimas pernai užfiksuotas Kipre (20,1%), Slovakijoje (18%), Bulgarijoje (13,5%). Portugalija sulaukė 12,6% daugiau turistų, Slovėnija +11,5%, Airija +11%. Po Lietuvos į ES šalių pagal sparčiausią turistų augimą dešimtuką pateko Rumunija (+10,6%), Ispanija (+9,9%) ir Malta (+9,4%). Estija liko 14 vietoje (6,3%), Latvija – 15 (6,2%).

Labiausiai turistų susidomėjimas 2016 m. didėjo Šiaurės Europos regionu (79,7 mln.turistų, arba + 5,7%), turistų skaičius į Centrinės ir Rytų Europos regioną augo 4,3 % (131,8 mln.), į Pietų Europą 1,4 % (228,6 mln.), o štai Vakarų Europos šalys pernai sulaukė 0,4 % mažiau turistų nei 2015 m. (179,6 mln.). 

Palyginimui, turistų į Azijos šalis skaičius pernai augo 8,4 % ir siekė 302,9 mln., į Šiaurės ir Pietų Ameriką +4,3%, arba 200,9 mln., į Afriką +8,1 %, arba 58,2 mln. 

Pirminiais Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, surinktais kartu su Europos Komisija pagal 28 ES šalių apgyvendinimo įstaigų 2016 m. statistiką, viso pernai ES šalyse apsilankė 499 mln.turistų (21 mln. daugiau nei 2015 m.). Tai sudaro beveik pusę – 40 proc. – visų pasaulio turistų. 

Atvykstamojo turizmo srautų į ES šalis augimas fiksuojamas jau 7 metus iš eilės ir jau viršija prieškrizinius 2008 m. rodiklius. 

 

Šaltinis: www.tourism.lt

 

Turizmo tendencijos: trumposios išvykos populiarės, o „paskutinės minutės“ pasiūlymai eina užmarštin

Atsispirdami nuo turizmo sektoriui gana sudėtingų 2016-ųjų, kai neramumai iš populiariausių Egipto, Turkijos kurortų persikėlė į Europos didmiesčius ir sukėlė ekonominių, psichologinių padarinių, 2017-uosius rinkos ekspertai vertina optimistiškiau ir išskiria naujas kelionių tendencijas bei kryptis.


Numatoma, jog šiemet sulig dažnėjančiomis trumposiomis išvykomis (angl. city break) toliau populiarės neseniai į Lietuvą atėjusi dinaminio paketavimo paslauga. O štai pigūs „paskutinės minutės“ pasiūlymai jau išties skaičiuoja paskutines savo minutes ir keliasi į turizmo sektoriaus istorijos puslapius. Ar asmeninį konsultantą pakeis internetas? Nors daugelyje sričių esame pratinami prie savarankiško apsitarnavimo (pvz., savitarnos kasos, el. prekyba ir kt.), vis dėlto kelionių sektoriaus tendencijos – radikaliai priešingos: kelionių konsultanto vaidmuo tampa pastebimai svarbesnis. Nors dar visai neseniai girdėjome prognozes, jog kelionių agentūras ir jose dirbančius žmones pakeis internetas, faktai rodo ką kita – klientai į kelionių agentūras sugrįžta. „Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje juntama tendencija, kai šalia asmeninio šeimos gydytojo, advokato, banko vadybininko ar kito svarbaus specialisto atsiranda ir asmeninio kelionių konsultanto poreikis.Plačiau: skaitykite čia



Naujos vasaros skrydžių kryptys iš Lietuvos – saulėti kurortai ir didmiesčiai

Jau šį sekmadienį prasidėsiantis aviacinis vasaros skrydžių sezonas nenuvils ir išrankių keliautojų iš Lietuvos bei dar labiau sustiprins oro kelius su Europos didmiesčiais. Sankt Peterburgas, Neapolis ir Miunchenas – tai vos keletas naujų krypčių, kuriomis naująjį skrydžių sezoną džiaugsis keliaujantys per Lietuvos oro uostus.

Pirmieji vasaros sezono skrydžiai - sekmadienį. Septynios nuolatinės ir keturiolika sezoninių krypčių. Tiek naujų galimybių skristi iš Lietuvos oro uostų bus pasiūlyta 2017 m. aviacinės vasaros sezono metu. Pirmieji nauji skrydžiai bus pradėti vykdyti kovo 26 d.

„Lietuvos oro uostai – vieni sparčiausiai augančių oro uostų Europoje. Siekiame tapti Baltijos regiono lyderiais, todėl stengiamės keleiviams pasiūlyti ne tik naujų krypčių, bet ir didinti skrydžių jau pamėgtais maršrutais skaičių“, - kalbėjo Lietuvos oro uostų Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė Indrė Baltrušaitienė.

Iš Vilniaus oro uosto jau šį sekmadienį bus pradėti vykdyti aviakompanijos „airBaltic“ skrydžiai į pagrindinį Paryžiaus Šarlio de Golio oro uostą. Šia kryptimi bus skraidinama keturis kartus per savaitę. Taip pat kovo 26 d. bendrovė „Wizz Air“ Vilnių oro tiltu sujungs su antruoju pagal dydį Švedijos miestu Geteborgu, į kurį lėktuvai kils du kartus per savaitę. Galiausiai tą pačią dieną iš Palangos oro linijų bendrovės „Ryanair“ orlaivis pirmą kartą kils į Glazgą, skrydžiai iš pajūrio į Škotiją bus vykdomi du kartus per savaitę.

Alpių papėdėje įsikūrusi Bavarijos sostinė Miunchenas taip pat taps pasiekiama keliautojams lėktuvu iš Vilniaus. Oro bendrovė „airBaltic“ į trečią pagal dydį Vokietijos miestą nuo kovo 27 d. skraidins tris kartus per savaitę. Plačiau: skaitykite čia


Europos Komisija vertina trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų perspektyvas ir grėsmės

Trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų reglamentavimas  aktuali ir Lietuvai, ir kitoms ES šalims problema.  Europos Komisija  2016 m. paskelbė Komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui dėl Europos bendro vartojimo ekonomikos darbotvarkės, nurodantį bendrąsias tendencijas bendro vartojimo ekonomikos srityje ES bei atsakantį į svarbiausius klausimus dėl bendro vartojimo ekonomikos dalyvių teisių ir pareigų.

Europos Komisija 2017 m. numato suorganizuoti 6 susitikimus, kurių metu bus svarstomi klausimai, susiję su trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų teikimu ir šios paslaugos reglamentavimu. EK taip pat numato parengti ir išplatinti valstybėms narėms gaires, kurios padėtų sprendžiant trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų sektoriaus reglamentavimo problemas. Ūkio ministerija kartu su kitomis institucijomis bei šio klausimo sprendimu suinteresuotomis grupėmis, svarstydama trumplalaikio apgyvendinimo paslaugų reglamentavimo modelį, vadovausis EK gairėmis.

Šaltinis: Ūkio ministerijos Turizmo politikos skyrius


L
ietuva kandidatuoja į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą

Pradėta aktyvi Lietuvos kandidatavimo į Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą kampanija. Ūkio ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Užsienio reikalų ministerija, dalyvauja oficialiuose susitikimuose, turizmo renginiuose ir pristato Lietuvą, kaip aktyvią PTO narę, atstovaujančią organizacijoje visam Baltijos jūros šalių regionui. Vykdomoji taryba – tai antras pagal svarbą PTO valdymo organas.

Kandidatūras jau yra pateikusios Bulgarija, Rumunija, Serbija, Azerbaidžanas, Lietuva, Rusijos Federacija ir Moldova. Pažymėtina, kad nėra nustatyto termino iki kada galima pateikti kandidatūras – šalis kandidatūrą gali iškelti ir rinkiminio posėdžio metu.

Į Vykdomąją tarybą bus išrinktos penkios šalys. Už Lietuvą balsuoti galės tik Europos regiono šalys-PTO narės slaptu balsavimu. 


Vilniuje „pagalvės“ mokesčio kol kas nebus

Pagalvės mokestį norėta įvesti nuo 2018-ųjų, mokestį būtų mokėję visi viešbučiai, nakvynės namai ar kiti subjektai, teikiantys apgyvendinimo paslaugas, nuo per metus suteiktų nakvynių skaičiaus. Savo ruožtu jie mokestį įskaičiuotų į nakvynės kainą.

Rinkliava nebūtų skaičiuojama ligoniams, kuriems skirta reabilitacija, nepilnamečiams, neįgaliesiems, taip pat netaikoma ilgalaikei nuomai, t. y. nuomojantis patalpas ilgiau nei mėnesiui. Išimtis būtų taikoma ir asmenų grupėms, besinaudojančioms dešimčia ir daugiau kambarių.

Manyta, jog naujas mokestis leistų per metus sostinei surinkti papildomus 2 mln. eurų. Lėšas siūlyta skirti turizmo infrastruktūrai kurti.

Statistikos departamento duomenimis, 2016 metų sausio – rugsėjo mėnesiais Vilniaus miesto apgyvendinimo įstaigos sulaukė 801 tūkst. 764 svečių, jie praleido Vilniuje daugiau kaip 1,5 mln. naktų. Palyginti su 2015 metų tuo pačiu laikotarpiu, svečių skaičius išaugo 6,4 procento.

Šiuo metu rinkliava už nakvynę viešbučiuose renkama Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir Kaune. Sostinės savivaldybės duomenimis, tokia rinkliava seniai taikoma Amsterdame, Berlyne, Romoje bei kituose miestuose 17-oje Europos valstybių. Europoje šis mokestis svyruoja nuo 0,15 centų iki 7 eurų.

Šaltinis: www.diena.lt

Leipcige – Lietuvos turizmo reklaminė kampanija

Lietuvos turizmo atstovai visą kovo mėnesį prie centrinės Leipcigo (Vokietija) traukinių stoties atvykusiuosius pasitinka didelio formato plakatais, kviečiančiais į Lietuvą. Tai – suplanuotos Turizmo departamento reklaminės kampanijos dalis. Ja siekiama didinti mūsų šalies žinomumą ir skatinti atvykstamojo turizmo srautus ne tik iš sostinės Berlyno, bet ir Vokietijos regionų. 

 „Pagrindine priežastimi suplanuoti reklaminę Lietuvos turizmo kampaniją Leipcige tapo žinia, kad mūsų šalis yra pakviesta būti antros didžiausios Vokietijoje Leipcigo knygų mugės garbės viešnia. Nusprendėme pasinaudoti šiuo unikaliu šansu dar kartą priminti vokiečiams apie keliavimo galimybes mūsų šalyje ir perduoti žinią apie Lietuvą kaip patrauklią atostogų šalį. Juk Leipcigo knygų mugėje apsilanko apie 200 tūkst. lankytojų“, - atkreipia dėmesį VTD Atvykstamojo turizmo poskyrio vyr.specialistė Jūratė Jazbutytė, koordinuojanti turizmo rinkodarą Vokietijos rinkoje.

Lietuva taip pat reklamuojama šviečiančiais plakatais visame mieste. Vokiškoje Lietuvos turizmo paskyroje tinkle „Facebook“ organizuojamas konkursas, kurio metu galima laimėti kelionę į Vilnių.

 Reklaminę kampaniją suplanuoti ir įgyvendinti padėjo oficialūs Lietuvos turizmo atstovai Vokietijoje – viešųjų ryšių ir rinkodaros kompanija „BZ.COMM“.

 Vokietija yra prioritetinė Lietuvos atvykstamojo turizmo rinka. Pernai mūsų šalies apgyvendinimo įstaigose apsistojo beveik 175 tūkst. vokiečių – daugiausia, lyginant su kitų valstybių turistais. Vidutinės turisto iš Vokietijos išlaidos viešnagės Lietuvoje metu 2015 m. siekė 355,1 EUR. 

Šaltinis: www.tourism.lt

 

Lietuvos oro uostai: vasarį sulaukėme 15 proc. daugiau keleivių nei pernai

Įspūdingu keleivių ir skrydžių augimu besidžiaugiantiems Lietuvos oro uostams šių metų vasaris taip pat netapo išimtimi. Lyginant su paskutiniuoju 2016 m. žiemos mėnesiu, šiemet šalyje buvo aptarnauta beveik 15 proc. daugiau keleivių, o skrydžių skaičius ūgtelėjo dešimtadaliu. Iš viso vasario mėnesį Lietuvos oro uostuose buvo aptarnauta daugiau nei 325 tūkst. keleivių ir beveik 3700 skrydžių.

Skandinavijos trauka. Pradedant Reikjaviku, baigiant Nica ir Grenobliu – 2017 m. vasarį, skirtingai nei prieš metus, keleiviai iš Vilniaus oro uosto galėjo išbandyti net aštuonias naujas skrydžių kryptis. Platesnė skrydžių iš sostinės geografija lėmė, kad šių metų vasarį buvo aptarnauta beveik 30 tūkst. daugiau klientų. Iš viso Vilniaus oro uoste keleivių skaičius praėjusį mėnesį viršijo 255 tūkst.

Kaip teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas, vasarį iš Vilniaus oro uosto tradiciškai daugiausiai keliaujančiųjų buvo į Londono Lutono oro uostą. Į populiariausių krypčių trejetą taip pat pateko ir Frankfurtas bei Oslas. Skrendančiųjų pastarąja kryptimi šių metų vasarį daugiau nei 8 tūkstančiais daugiau negu pernai. Viena iš keleivių srauto į Norvegijos sostinę augimo priežasčių – kasdien žemų sąnaudų skrydžių aviakompanijos „Ryanair“ vykdomi skrydžiai į pagrindinį Oslo Gardermoeno oro uostą.

„Matome, kad vis didesnio populiarumo sulaukia skrydžiai į Šiaurės šalis. Lyginant su praėjusių metų vasariu, padidėjo ne tik Oslo krypties keleivių skaičius. Maršrutai iš Vilniaus į Taliną bei Stokholmą taip pat sulaukė 5 tūkst. daugiau keleivių“, - sakė G.  Almantas.

Palanga - tarp greičiausiai augančiųjų Europoje. 2017 m. vasarį net ketvirtadaliu, kone iki 600, išaugo ir skrydžių iš Kauno oro uosto kiekis. Antri pagal dydį šalies oro vartai taip pat aptarnavo 11 proc. daugiau – t.y. daugiau nei 54 tūkst. keleivių. Anot G. Almanto, tokius rodiklius didele dalimi lėmė keturios rudenį iš Vilniaus į Kauną perkeltos aviakompanijos „Wizz Air“ skrydžių kryptys – Bergenas, Eindhovenas, Stavangeris ir Alesundas.

Įspūdingus augimo šuolius vasarį ir toliau demonstravo Palangos oro uostas. Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, sausį su beveik 82 proc. siekusiu keleivių prieaugiu jis pateko į sparčiausiai augusių Europos oro uostų, aptarnaujančių iki 5 mln. keleivių, penketuką. Vasarį Palangos oro uosto keleivių skaičius peržengė 16 tūkst. ribą.

„Šiųmetį vasarį, skirtingai nei praėjusiais metais, iš Palangos jau buvo vykdomi aviakompanijų „Ryanair“ ir „Wizzair“ skrydžiai į Londono Lutono ir Stanstedo oro uostus. Jie greitai ir tapo pačiomis mėgstamiausiomis keleivių kryptimis iš Lietuvos pajūrio“, - vasario mėnesio rezultatus Palangos oro uoste komentavo G. Almantas. Jis pridėjo, kad šalies vakarų gyventojai jau kovo pabaigoje sulauks dar vieno skrydžio į Didžiąją Britaniją – maršrutu Palanga-Glazgas pradės skraidyti oro linijų bendrovė „Ryanair“.


Lietuva - lyderė tarp Baltijos šalių pagal turistų nakvynių skaičių

 Lietuvoje turistai praleidžia daugiau nakvynių nei Latvijoje ar Estijoje. Oficialaus Europos Sąjungos statistikos biuro EUROSTAT duomenimis, 2016 m. Lietuvos apgyvendinimo įstaigose, įskaitant kaimo turizmo sodybas, apsistojusių turistų (tiek vietinių, tiek užsienio) nakvynių skaičius buvo didžiausias tarp Baltijos šalių – 7 mln., kai Estijoje – 6,2 mln., Latvijoje – 4,4 mln.

Ypač stipriai Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis pagal vietinių turistų praleistas nakvynes visose apgyvendinimo įstaigose. Lietuvoje pernai vietinių turistų nakvynių skaičius siekė 3,74 mln., Estijoje – 2,2 mln., o Latvijoje – 1,37 mln.

„Lietuvos Statistikos departamentas apgyvendinimo įstaigų statistiką ir kaimo turizmo statistiką pateikia atskirai. Juos sudėję, EUROSTAT pavyzdžiu, turime apie 10 proc. aukštesnius Lietuvos apgyvendinimo įstaigų rodiklius ir, kartu, didesnį mūsų šalies pranašumą lyginant su kitomis Baltijos šalimis, ypač pagal vietinių turistų nakvynes. Vietinis turizmas yra tikras Lietuvos turizmo rinkos vėliavnešys“, - atkreipia dėmesį laikinai einanti Valstybinio turizmo departamento direktoriaus pareigas Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė.

Vietinis turizmas sudaro pusę Lietuvos turizmo rinkos – 50,5 proc.

EUROSTAT yra ES statistikos biuras, įkurtas 1953 m. ir veikiantis Liuksemburge. Pagrindiniai jo veiklos tikslai yra teikti statistinę informaciją ES institucijoms ir siekti suvienodinti statistinius metodus ES šalyse narėse.


 

Lietuvos oro uostai: iš vežėjų tikimės sklandaus susisiekimo tarp Vilniaus ir Kauno oro uosto

Liepos 14 dieną prasidėsianti Vilniaus oro uosto kilimo ir tūpimo tako rekonstrukcija Lietuvos aviacijos centru iki rugpjūčio 18 dienos pavers Kauną. Tačiau tam, kad kelionė iki Kauno oro uosto neapkarstų, itin svarbu užtikrinti patogų, reguliarų ir dažną tarpmiestinį susisiekimą. Lietuvos oro uostai vežimo kompanijoms išplatintame laiške pakvietė aktyviai užsiimti keleivių vežimu į ir iš Kauno oro uosto. 

„Svarbu, kad tiek pirmą sykį mūsų šalyje viešintys užsienio svečiai, tiek atostogų ar verslo reikalais keliausiantys Lietuvos gyventojai galėtų paprastai ir patogiai pasiekti Kauno oro uostą, tuo metu, kai Vilniaus oro uostas bus uždarytas tako rekonstrukcijai. Esminė tokio uždavinio sąlyga - sklandus susisiekimas tarp Kauno oro uosto ir Vilniaus, todėl kviečiame visus Lietuvos vežėjus siūlyti savo planus, kaip tai būtų įmanoma geriausiai įgyvendinti", - teigia Lietuvos oro uostų tinklo vadovas Donatas Voveris.

D. Voveris pažymėjo kad nors patys Lietuvos oro uostai ir nėra atsakingi už klientų vežimą į ir iš oro uosto, tačiau, siekdami geriausių keleivių įspūdžių, jaučia atsakomybę už jų komfortą. Todėl tikimasi, kad vežėjai imsis iniciatyvos ir nuo liepos 14d. iki rugpjūčio 18d. savo veiklą organizuos taip, kad galėtų užtikrinti kokybišką keleivių vežimą. Plačiau: skaityti čia


Kaimo turizmas tikisi tolesnio augimo

Lietuvos kaimo turizmo sodybose daugėjant poilsiaujančių turistų, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas teigia, kad ši tendencija turėtų išlikti ir šiemet, o pats sektorius dabar didžiausią dėmesį skiria paslaugų kokybei.

„2016 metai kaimo turizmui, kaip ir visam sektoriui,buvo neblogi. Mes jau kelerius metus laikomės krypties, kad lankytojų srautas didėtų stabiliai 4-5%. Nors dar anskti daryti metines prognozes, bet verslas pasisako, kad šie metai turėtų būti neprastesni. Tačiaus viskas priklausys nuo orų", - naujienų agentūrai ELTA sakė L. Žabaliūnas.

Sektorius keičia orientaciją iš kiekybės į kokybę. „Didžiausias pokytis, kuris dabar matomas sektoriuje, yra kokybinė plėtra, nes kiekybinė jau yra pasiekusi tam tikrą ribą, infrastruktūros lygis jau gana aukštas, tad nematome žymaus naujų objektų augimo", - teigė L Žabaliūnas.

Lietuvos statiskos departamento duomenimis, per 2016 metus kaimo turizmo sodybose apsilankė 318 tūkst. turistų, iš jų 29,4 tūkst., arba 9,3% užsieniečių. 2016 metais, palyginti su 2015 metais, kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 4,8% daugiau turistų. Vidutinė poilsio kaimo turizmo sodyboje trukmė buvo 1,91 nakvynės.

Dažniausiai poilsiautojai rinkosi Vilniaus (27%), Alytaus (16%), Kauno (15%) ir Utenos (13%) apskričių kaimo turizmo sodybas. Daugiausiai užsienio svečių atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos. 2016 metais apgyvendinimo paslaugas siūlė 661 kaimo turizmo sodyba, arba 6 sodybomis (0,9%) daugiau nei 2015m. Vietų skaičius kaimo turizmo sodybose padidėjo 1% ir buvo 14,6 tūkst. Daugiausiai kaimo turizmo sodybų buvo Trakų, Zarasų, Lazdijų, Utenos, Ignalinos ir Molėtų rajonų savivaldybėse.


11 įdomių faktų apie vietinį turizmą. Keliauti po Lietuvą - madinga

Vietinių turistų, t.y. po savo kraštą keliaujančių Lietuvos gyventojų, skaičius augo jau septintus metus iš eilės. Atostogas ar keliones savaitgaliais po Lietuvą renkasi ne tik turistai iš užsienio šalių, bet vis dažniau ir patys lietuviai. Pasitinkant Kovo 11- ąją, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos (toliau - VTD) tradiciškai pateikė 11 įdomių faktų apie vietinį turizmą.

1. Lietuvos gyventojai - pusė turizmo rinkos

Pernai po Lietuvą keliavo ir šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo net 1,26 mln. vietinių turistų, kurie šiuo metu sudaro beveik pusę, 45,8%, Lietuvos turizmo rinkos.

2. Vietinio turizmo proveržis

Vietinis turizmas per 2016m. augo dešimtadaliu - net 10,2%. Šalies apgyvendinimo įstaigose nakvojo 116 tūkst. daugiau Lietuvos gyventojų nei 2015m. 

3. Daugiausia keliauja miestiečiai

Daugiausia po Lietuvą keliauja didžiųjų šalies miestų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių gyventojai.

4. Favoritai - Druskininkai ir Palanga

Palanga ir Druskininkai 2016m. sulaukė daugiausia vietinių turistų - Palangą aplankė 220 tūkst., Druskininkus - 215 tūkst. keliautojų.

5. Į kelionę su šeima

Vidutiniškai kelionės po Lietuvą metu turistai apgyvendinimo įstaigose praleido 3 naktis. VTD duomenis, į kelionę dažniausiai buvo leidžiamasi su šeima (36%) ar draugais (31%). Kas penktas vietinis turistas po Lietuvą keliavo su antrąja puse (23%).

6. Daugiausia išlaidų - maistui

VTD duomenimis, trečdalis apklaustų vietinių turistų nurodė, kad vidutinės jų išlaidos vienos kelionės po Lietuvą metu siekė nuo 150 EUR iki 300 EUR. Apie 60% šių išlaidų turistai skyrė maistui.

7. Beveik pusė vietinių turistų rinkosi kurortus

Lietuvos kurortai (Druskininkai, Birštonas,Palanga ir Neringa) kartu su kurortinėmis teritorijomis (Anykščiai, Trakai, Zarasai ir Ignalina) sudaro beveik pusę (49,3%) Lietuvos vietinio turizmo rinkos. Tai yra vienu procentu daugiau nei 2015 metais.

8. Augantis Kaunas

Iš didžiųjų šalies miestų pernai vietinių turistų srautai sparčiausiai augo Kaune (+19,4%), antroje vietoje Klaipėda (+10,7%). Vilnius 2016m. sulaukė daugiausia - 189 tūkst. vietinių turistų (+6%).

9. Turistų bumas Kretingoje*

Vietinių turistų srautai pernai sparčiausiai augo Kretingoje (+251%)!

( lyginant savivaldybes kuriose apsilankė 10,000 turistų ir daugiau)

10. Didžiausios simpatijos - Birštonui

Visi šalies kurortai patenka į populiariausių lietuvių turistinių krypčių dešimtuką. Tarp jų didžiausiu augimu 2016m. pasižymėjo Birštonas (+21,5%). Druskininkai ir Palanga augo daugiau nei po 10%.

11. Nišinis turizmas vis labiau populiarėja

Viena ryškiausių vietinio turizmo naujovių - nišinis turizmas. Pavyzdžiui, Pamario krašte ketinama sparčiau vystyti ornitologinį turizmą, Kaune didelio susidomėjimo sulaukia filmų turizmas (ekskursijos pagal kino juostą „Emilija iš laisvės alėjos"). Jau nekalbant apie pagreitį visoje šalyje įgijusį gastroturizmą - regionuose organizuojamos teminės degustacijos, gaminimo edukacijos, atgaivinamas žydų, senovės lietuvninkų, dvarininkų ir pan. kulinarinis paveldas.

Informaciją pagal Statiskos departamento duomenis ir tyrimą „Lietuvos vietinio turizmo vertinimas" parengė Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos; statistiniai 2015-2016m. duomenys apima visas apgyvendinimo įstaigas, išskyrus kaimo turizmo sodybas.

Šaltinis: www.tourism.lt

 

Šalies turizmo rinkodara veiksminga: 2016 m. turizmo augimas yra rekordinis

Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos pateikė 2016 m. apgyvendinimo įstaigų statistiką, kurioje apskaičiuota, kad Lietuvoje pernai apsilankė ir bent vieną naktį praleido 1,49 mln. turistų iš užsienio, t.y. 9,4% daugiau nei 2015 m. Vietinių turistų skaičius augo net 10,2% - po Lietuvą praėjusiais metais keliavo ir apsistojo bent vienai nakvynei šalies apgyvendinimo įstaigose 1,26 mln. gyventojų. Vietinis Lietuvos turizmas ir toliau tvirtai užima beveik pusę visos Lietuvos turizmo rinkos. Bendras Lietuvos turizmo augimas 2016 m. siekia 9,8%. (2015m. bendras augimas buvo 5,9%). 

Pernai daugiausia turistų apgyvendinimo įstaigos priėmė iš prioritetinės Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkos - Vokietijos (174,8 tūkst., arba 2,8% daugiau nei 2015 m.), Baltarusijos (171,9 tūkst,. arba +5,2%), Rusijos (150,6 tūkst., arba +0,7%). Ypač sparčiu augimu išsiskyrė turistų srautas iš Ukrainos(84 tūkst., arba +41,3%), Lenkijos (148,4 tūkst., arba +16,7%), Latvijos (134 tūkst., arba +15,3%), Estijos ( 58 tūkst., arba 10,9%). Didžiuliu augimu iš prioritetinių rinkų išsiskyrė Prancūzija (viešėjo 36 tūkst. prancūzų, t.y.net 19,6% daugiau turistų nei 2015 m.). Taip pat pastebimi vis labiau augantys turistų srautai iš tolimųjų kraštų: Izraelio (19,7 tūkst., arba +25,35), Kinijos ( 11,9 tūkst., arba +25,3%, Japonijos (22,6 tūkst., arba +7,4%), JAV (35,2 tūkst.,arba +6,9%).

2016 - ieji Lietuvos oro uostams užtikrino lyderystę Baltijos regione

Lietuvos oro uostai džiaugiasi puikiais rezultatais: dviženkliu skaičiumi sausį išaugę keleivių srautai, nauji skrydžiai ir įspūdingiausias praėjusių metų veiklos tempas visame Baltijos regione. „Sausio mėnesį iš Lietuvos oro uostų aptarnautų keleivių skaičius, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, šoktelėjo net 18,9%, o pačių skrydžių padaugėjo beveik 13%" - teigė Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Gediminas Almantas. Lietuva yra lyderė pagal bendrą skridusių asmenų skaičiaus augimą visame Baltijos regione. Lėktuvų keleivių skaičius Lietuvoje 2016m. augo daugiau nei 13%., kuomet Latvijoje šis rodiklis tesiekė 4,6%, o Estijoje - 2,5%. Ypač gerus rezultatus demonstruoja - Palangos oro uostas. Iš jos sausio mėnesį išskrido net 81% daugiau žmonių negu praėjusių metų sausį. Palangos oro uostas gerus keleivių augimo rezultatus jau rodė ir pernai bei pateko į sparčiausių augusių Europos oro uostų penketuką. Šių metų sausio mėnesį daugiausiai keleivių iš visų trijų Lietuvos oro uostų rinkosi skrydžius į Londoną, keliavo daugiau nei 65 tūkst. žmonių. Antra pagal populiarumą skrydžių kryptis - Kopenhaga, kurią rinkosi daugiau nei 23 tūkst. keliaujančių, o trečioje vietoje atsidūrė Oslas su daugiau nei 17 tūkst.

ADVENTUR 2017

Sausio 20 - 22 dienomis Vilniuje šurmuliavo jau penktoji tarptautinė turizmo, kelinių ir aktyvaus laisvavalaikio paroda - "Adventur", skatinanti turizmo paslaugų populiarinimą ir aktyvų gyvenimo būdą. Trijų dienų mini turas "Adventur" visus kvies aplankyti ir atrasti naujus, dar nepažintus Lietuvos kampelius, egzotines pasaulio šalis, pasiūlys įdėjų, kaip keliauti su šeima, bendradarbiais, kaip organizuoti šventes užsienyje, kaip atsakingai rinktis, planuoti ir organizuoti savo išvykas, siūlys išmėginti aktyvias pramogas, pristatys naujausias atostogų kryptis ir kvies įsigyti keliones pigiau. Turizmo verslo sektoriaus atstovai parodos lankytojams ruošia ne tik daugybę dovanų, prizų, pasiūlymų, bet ir išskirtines nuolaidas galiosiančias parodos metu. ADVENTUR - Paragauk Pasaulio. Paragauk Lietuvos. Didžiausi kelionių patyrimai, šalies autentiškumo pažinimas yra neatsiejami nuo nacionalinės virtuvės ir vietinio maisto ragavimo. Kelionių giduose vietiniam maistui skiriamas atskiras dėmesys, o įvairios nacionalinės maisto šventės ir festivaliai pritraukia milžiniskus srautus turistų. Todėl 2017 m. kviečiame parodos dalyvius į savo miesto, šalies ar naujos kelionių krypties pristatymą įtraukti nacionalinės virtuvės pristatymus, taip skatindami keliautojus pažinti naujas galimybes ragaujant pasaulio.

Nepraleiskite progos tapti gidu - Lietuvos turizmo asociacijos gidų kursai !

Kviečiame registruotis į Lietuvos turizmo asociacjos organizuojamus gidų kursus Vilniuje. Gidų kursai - puiki galimybė įžengti į turizmo verslo sektorių. Garantojame gausų žinių bagažo papildymą, profesionalių gidų ekskursijas bei puikų laiko praleidimą. LTA gidų kursų metu vyks susitikimai su kelionių agentūrų atstovais - potencialiais darbdaviais, ekskursijos į Trakus,Medininkus, Kernavę, Kauną bei , taip pat apsilankymai muziejuose - meno galerijose. Daugiau informacijos apie organizuojamus LTA gidų kursus Vilniuje rasite čia.

Kviečiame tapti Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) nariu

      Kviečiame prisijungti prie Lietuvos turizmo asociacijos - pirmosios asocijuotos turizmo verslo struktūros Lietuvoje. Lietuvos turizmo asociacija vienija kelionių organizatorius, kelionių agentūras, transporto, apgyvendinimo, reklamos įmones, mokymo organizacijas rengiančias turizmo verslo sektoriaus specialistus.

 

Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas

2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo nuostatos, kurių pagrindinis tikslas - sustiprinti vartotojų apsaugą kelionių organizatoriaus nemokumo, bankroto atveju. Daugiau informacijos apie įstatymo pasikeitimus rasite čia.

 

Naujieji LTA įstatai

Nuo šiandien įsigalioja naujieji Lietuvos turizmo asociacijos įstatai, kurie buvo priimti LTA metinės ataskaitinės konferencijos metu š.m. balandžio 10 d.  bei registruoti ir patvirtinti Registrų centro. Naujuosius įstatus rasite čia.